apie mus
Fondas ir jo idėja
Krikščioniškos pagalbos labdaros ir paramos fondą DONUM
2023 m. įkūrė Tomas Reventas.
2023 m. įkūrė Tomas Reventas.
Vizija:
Lietuva – krikščioniška demokratinė šalis su aktyvia pilietine visuomene, kur gerbiamos visų žmonių teisės ir tikėjimo laisvė.
Tikslai:
- žmogaus teisių, kylančių iš krikščioniškų vertybių ir / ar joms neprieštaraujančių, apsauga, krikščioniškų vertybių puoselėjimas ir skatinimas;
- visuomenės pilietiškumo, jos narių tolerancijos ir pagarbos žmogaus orumui bei krikščioniškoms vertybėms ugdymas.
Alyvmedžio šakelė (pavaizduota Fondo logotipe) Vakarų Europos kultūroje simbolizuoja taiką ir gerą valią
Lotyniškas žodis donum reiškia dovaną. Mes visi esame Dievo apdovanoti. Gavome gyvybę, tikėjimą, Evangeliją ir daugelį kitų dalykų, kurie mūsų gyvenimą padaro vertingą, gražų ir turiningą. Juk ir pats Dievas Jėzuje Kristuje tapo dovana žmogui.
Dėkingumas už dovaną – natūralus jausmas, tačiau mūsų dėkingumas tegul neapsiriboja vien žodžiu „ačiū“. Jis turėtų reikštis tuo, kad visas gautas dovanas panaudotume darydami gera kitiems. Kartais atrodo, kad būti krikščioniu – tai nedaryti nieko bloga. Nedaryti nieko bloga yra gerai, bet nedaryti gera nėra gerai.
Dovanoti, daryti gera – tai atsakas į Dievo dovanas mums, tikroji padėka už jas. Tik tuomet tarp Dievo ir žmogaus įsivyrauja prasmingas ryšys, užtikrinantis jų darnų santykį.
Kodėl krikščioniškos vertybės?
- Krikščioniškos vertybės savo esme yra bendražmogiškos, nes kiekviena gyvybė kilusi iš Dievo. Kristaus paskelbta Evangelija tik suteikia joms naują tikslą ir sklaidą, taip padėdama žmogui naviguoti gyvenime.
- XXI a. visuomenėje įsivyrauja naujos ideologijos, kurios siekia perkurti žmogaus prigimtį. Taip iškyla didelė grėsmė sugriauti laiko patikrintas mūsų pamatines vertybes — žmogaus esmę.
- Krikščioniškos vertybės vis labiau tampa svetimos mūsų kasdieniame ir visuomenės gyvenime, neretai net laikomos pavojingomis. Siekiant sunaikinti šias bendražmogiškas vertybes, dažniausiai pasitelkiama kalba ir per ją manipuliuojama tokiomis sąvokomis kaip meilė, laisvė, lygybė. Tačiau visiškai iškreipiama šių žodžių prasmė.
- Todėl šiais laikais ypač svarbu, kad krikščionys turėtų laisvę skleisti savo pamatines vertybes. Tik taip krikščionybė ir jos tūkstantmečiais puoselėjamos vertybės galėtų atsilaikyti prieš dabar primetamą etosą ir trumparegišką mąstymą.
- Jei dabar krikščionys nepasinaudos savo teise per įvairius informavimo kanalus laisvai kalbėti apie šias bendražmogiškas vertybes, ilgainiui nebeliks galimybės naudotis savo teisėmis. O tuomet visuomenei bus pateiktas iškreiptas krikščioniškojo tikėjimo ir jo skelbiamų vertybių vaizdas.
Kodėl pilietinės visuomenės kūrimas?
- Demokratija neveikia pati savaime, todėl Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad lietuvių tauta siekia sukurti pilietinę visuomenę ir teisinę valstybę.
- Pilietinė visuomenė yra tokia piliečių bendruomenė, kuri aktyviai dalyvauja valdant savo šalį ir prisiima atsakomybę valstybės ir tautos gyvenime.
- Skirtumas tarp autoritarinės ir demokratinės valstybės visuomenių yra tai, kad pirmuoju atveju piliečiai nesidomi valstybėje vykstančiais procesais ir viską atiduoda į valdžios rankas, nes netiki, kad patys gali ką nors pakeisti. Antruoju atveju piliečiai patys save laiko aukščiausiąja valdžia ir ne tik nuolat dalyvauja rinkimuose ir išrenka valdžios atstovus, tačiau ir patys aktyviai naudojasi įvairiais tiesioginės demokratijos instrumentais, taip pat per savo atstovus parlamente daro įtaką svarbiausių valstybės bei tautos sprendimų priėmimui ir nebijo kritikuoti neteisėtų valdžios sprendimų.
- Pirmoji sąlyga tam, kad valstybėje egzistuotų pilietinė visuomenė, yra laisva ir nepriklausoma žiniasklaida. Tik nepriklausoma žiniasklaida gali užtikrinti žodžio laisvę ir pasaulėžiūrinį pliuralizmą bei „įgarsinti“ visuomenės balsą valstybėje.
- Antroji sąlyga pilietinei visuomenei egzistuoti yra piliečių tarpusavio bendruomeniškumas ir pasitikėjimas vieni kitais. Kitaip tariant, tik tokia visuomenė, kuri susibūrusi į visuomenines, tautines, religines, labdaros, profesines ir kitokias bendruomenes, draugijas ir savanorystes, gali aktyviai dalyvauti savo šalies valdyme bei kontroliuoti valdžios institucijas ir taip stiprinti demokratiją.